- įsirupūžėti
- įsirupūžė́ti menk. pasidaryti labai išpuikusiam, išpuikti: Įsirupūžė́jo par daug Bsg. \ rupūžėti; įsirupūžėti; išrupūžėti; surupūžėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išrupūžėti — intr. Slnt menk. pasidaryti išpuikusiam, pasileidusiam: Žmonys y[ra] išrupūžėję, kas besuvaldys Kal. rupūžėti; įsirupūžėti; išrupūžėti; surupūžėti … Dictionary of the Lithuanian Language
surupūžėti — intr. menk. pasidaryti išpuikusiam, pasileidusiam: Ans dideliai surupūžėjo Slnt. Ak, kokie visi surupūžėję! Ir dirbk, kad nori! V.Bub. rupūžėti; įsirupūžėti; išrupūžėti; surupūžėti … Dictionary of the Lithuanian Language